Vakcinacija (gyvūnų skiepai) – tai vienas iš veiksmingiausių metodų, sudarant aktyvų imunitetą prieš tam tikrų ligų sukėlėjus. Taip pat sumažinant gyvūnų sergamumą, klinikinius ligos požymius bei gaištamumą. Gyvūnų skiepai atliekami pasitelkiant vakcinas – nukenksmintus ligos sukėlėjus ar jų gaminamus toksinus, imunizuojamas organizmas. T.y. organizmas pradeda gaminti specifines gynybines ląsteles prieš ligos sukėlėjus bei atminties ląsteles, kurios ir užtikrina specifinį imuniteto atsaką esant pakartoniniam užsikrėtimui.
Gyvūnų skiepai šiuo metu dažniausiai atliekami kompleksinėmis vakcinomis, kai vienoje injekcijoje yra keletas ligų sukėlėjų (antigenų). Tai mums leidžia imunizuoti augintinių organizmą nuo kelių infekcijų vienu metu.
Gyvūnų skiepai, t.y. vakcinavimo dažnumas priklauso nuo vakcinos gamintojų nurodymų. Taip pat, ne visi augintiniai gali būti skiepijami vienodai, tai priklauso nuo gyvūnų amžiaus, gyvūnų sveikatos, gyvenamos aplinkos, keliavimo kartu su šeimininkais po užsienio šalis. Vakcinuojami tik sveiki gyvūnai.
Gyvūnų skiepai yra saugus imunizavimo metodas. Tačiau kartais gali sukelti tokius klinikinius požymius: trumpalaikį skausmą, paraudimą, patinimą ar plaukų slinkimą injekcijos vietoje, vangumą, apetito praradimą. Retesniais atvejais – karščiavimas, alerginės reakcijos, vėmimas, viduriavimas. Kaip ir kiekviena atliekama medicininė procedūra turi mažą galimybę pasireikšti šalutiniam efektui. Tačiau skiepijimo rizika gyvūno sveikatai visada išliks mažesnė nei gyvūnui užsikrėtus ir susirgus.
Pagal esamus įstatymus, mūsų šalyje yra privalomi gyvūnų skiepai nuo pasiutligės. Veterinarijos gydytojas, atlikęs vakcinavimą, atžymės tai Jūsų gyvūno skiepijimo pažymėjime ar pase, kurį patartina saugoti.
Šunys ir katės dažniausiai skiepijami standartinėmis, kompleksinėmis vakcinomis. Atsižvelgus į gyvūno sveikatą, amžių, gyvenimo būdą – galimos kitos vakcinacijų kombinacijos. T.y. galima skiepyti ir nuo kitų papildomų infekcijų sukėlėjų. Tai Jums padės nuspręsti ir patars veterinarijos gydytojas. Prieš kiekvieną vakcinaciją – būtina augintiniui atlikti dehelmintizaciją (sugirdyti vaistus nuo žarnyno parazitų) ir tik po 10-14 dienų skiepyti.
Atliekant vakcinacijas kitiems naminiams gyvūnams, kaip šeškams ir dekoratyviniams triušiams yra taikomos kitos vakcinacijos schemos. Šeškai skiepijami šunų standartinėmis vakcinomis, nuo pasiutligės ir mėsėdžių maro. Prieš vakcinaciją taip pat būtina atlikti dehelmintizaciją (nukirminimą) ir tik po 10-14 dienų skiepyti. Vakcinavimo schema panaši į šunų – skiepijami 2 mėn. šeškiukai, revakcinuojami po 3-4 sav. nuo pirminio skiepo ir tada atliekamos kasmetinės vakcinacijos.
Gyvūnų triušių skiepai taip pat skiriasi nuo kitų augintinių. Jiems yra skirtos specialios vakcinos, nuo triušių virusinės hemoraginės ligos ir miksomatozės. Dažniausiai triušiams atliekama vakcinacija 10 sav. amžiaus ir revakcinuojama praėjus 4 sav. Esant ankstyvai užsikrėtimo galimybei, triušiukus galima skiepyti ir anksčiau, dėl to būtina pasitarti su veterinarijos gydytoju. Paskiepijus, imunitetas nuo miksomatozės susidaro po 9 dienų ir išlieka 6 mėn., o triušių virusinei hemoraginei ligai – praėjus 10 dienų ir išlieka 12 mėnesių.
