Echoskopija (ultragarsinė diagnostika) – tai neskausmingas, neinvazinis, plačiai ir lengvai naudojamas tyrimo metodas, kurio metu taikomos ultragarso bangos, kurių atspindžiai nuo įvairių organų registruojami prietaise – echoskope ir sudaro erdvinį impulso atvaizdą. Ultragarsinės bangos silpnai skverbiasi per orą ir kaulinį audinį, tačiau labai gerai skverbiasi per skysčius, minkštuosius audinius, parenchiminius organus.Veterinarinėje medicinoje dažniausiai naudojamos 2-20 MHz dažnių ultragarso bangos.
Norint gauti geros kokybės vaizdus, patartina, kad gyvūnas bent 12 valandų prieš tyrimą nebūtų šeriamas, nes virškinamajame trakte esantis maistas bei dujos gali trukdyti vertinant skrandžio, plonųjų ir storųjų žarnų būklę taip pat ir šalia esančias kitas struktūras, organus, todėl tyrimas gali būti neišsamus. Taipogi vienas iš svarbiausių aspektų echoskopuojant – užtikrinti, kad ultragarso daviklis gerai kontaktuotų su odos paviršiumi, t.y. gyvūno kailis turi būti nuskustas ar apkirptas, nes tarp plaukų esantis oras sukelia ultragarso bangų atspindį ir pablogina vaizdo kokybę. Tai gali sukelti problemų parodose dalyvaujančių gyvūnų šeimininkams, tačiau priešingu atveju – padidėja galimybė nepastėbėti esminių pakitimų ar klaidingai interpretuoti echoskopijos vaizdą.
Echoskopija yra labai geras diagnostinis metodas ir plačiai taikomas veterinarinėje medicinoje nustatant vidaus organų būklę, struktūrą, erdvinę padėtį.
Dažniausiai echoskopuojama pilvo ertmė. Ultragarsinis pilvo ertmės tyrimas yra tikslenis nei radiologinis tyrimas ar bendroji apžiūra (apčiupinėjimas), kadangi pilvaplėvės ertmėje esantis skystis išryškina organų kontūrus.
Dažniausiai nustatomi pilvo ertmės bei organų pakitimai:
• Pilvaplėvės uždegimas – gali apimti visą pilvaplėvę arba tik jos dalį;
• Pneumoperitonitas;
• Augliai – kartais galima nustatyti ir auglio etiologiją pagal jo struktūrą ir lokalizaciją.
• Kepenų pakitimai: hepatomegalija, mikrohepatija, susilieję kepenų pakitimai, židininiai pokyčiai kepenų mikštojoje dalyje, kepenų kraujagyslių pakitimai;
• Tulžies pūslės, tulžies latakų pakitimai;
• Blužnies pakitimai – echoskopija yra geriausias blužnies ligų nustatymo metodas;
• Inkstų pakitimai: augliai, inkstų geldelės išsiplėtimas ir hidronefrozė, inkstų akmenligė;
• Lytinių organų pakitimai: kiaušidės (esant geram matomumui), gimda;
• Šlapimo pūslės pakitimai: patologiška šlapimo pūslės sienelė, navikai, šlapimo pūslės uždegimas, šlapimo pūslės akmenligė;
• Priešinės liaukos (prostatos) pakitimai.
• Virškinimo trakto sutrikimai, invaginacija, navikai, svetimkūniai virškinamajame trakte, žarnų nepraeinamumas, žarnų uždegimas, kasos pakitimai.
Taip pat echoskopuojama širdis, skydliaukė, odos ir paodžio dariniai.
