Laboratoriniai tyrimai, rentgenas, echoskopas

Laboratoriniai tyrimai

(kraujo, šlapimo, kaprologiniai)

Kraujo morfologinis/bendras tyrimas

Tai vienas iš dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, kuris įvertina kraujyje cirkuliuojančių ląstelių kiekį, tūrį, pasiskirstymą pagal rūšį. Šios ląstelės būna trijų pagrindinių tipų : eritrocitai, leukocitai ir trombocitai. Kraujo morfologinis tyrimas parodo įvairius susirgimus, patologines būkles kaip uždegimą, mažakraujystę, apsinuodijimus, padeda atskirti lėtinę infekciją nuo ūmios, taip pat turi didelę reikšmę diagnozuojant alergijas, parazitemijas, padeda aptiki vėžį, ypatingai leukemiją ir diferencijuoti virusines ligas nuo bakterinių. Aptikus patalogiją, patartini tolimesni ir tikslesni tam tikros srities tyrimai.

Kraujo rodiklių kitimai ( – padidėjęs kiekis, ¯ – sumažėjęs kiekis):

Nr.	Kraujo rodiklis	Norma	Diagnostikos kriterijai
1	WBC – leukocitai	4,0 – 12,0 *10^9/l	Infekcija (bakterinė, virusinė), uždegimas, piktybiniai navikai, skydliaukės patalogija, vaskulitas, audinių trauma, miokardo infarktas, odos ligos, helmintai, antinksčių nepakankamumas, intoksikacijos, fizinis krūvis, stresas. ¯ Infekcija (bruceliozė, infekcinis hepatitas), aplazinė anemija, hemolizė, padidėjusi blužnis, autoimuninės ligos, lėtinis uždegimas.
2	LYM – limfocitai	1,0 – 5,0 *10^9/l	Ūmios virusinės infekcijos (virusinis hepatitas, herpes virusas ir t.t.), lėtinės infekcijos (tuberkuliozė, bruceliozė, hepatitas, autoimuninės ligos). ¯ Imunodeficitas, ūmi aplazinė anemija, autoimuninės ligos, inkstų nepakankamumas.
3	MON – monocitai	0,1 – 1,0 *10^9/l	Infekcijos (bakterinis endokarditas, grybelinės, pirmuonių sukeltos, riketsinės infekcijos ), opinis kolitas, limfomos. ¯ Aplazinė anemija, po infekcijų
4	GRA – granuliocitai (bazofiliniai, eozinofiliniai, neutrofilai : lazdeliniai ir segmentuoti)	2,0 – 8,0 *10^9/l	Bazofilai – leukemija, opinis kolitas, nefrozė, lėtinė hemolizinė anemija, po blužnies pašalinimo. Eozinofilai – alerginės ligos, parazitinės infekcijos, odos ligos, piktybiniai navikai, žarnyno uždegiminės ligos. Neutrofilai – bakterinės infekcijos, trauma, uremija, intoksikacija, ūminis kraujavimas ar hemolizė, piktybiniai navikai, skausmas. ¯ Bazofilai – klinikinės vertės neturi. Eozinofilai – pūlinės infekcijos, šokas. Neutrofilai – virusinės infekcijos, autoimuninės kilmės ligos, aplastinė anemija, ūminė leukemija.
5	RBC – eritrocitai	4,00 – 6,20 *10^12/l	Deguonies trūkumas audiniuose: obstrukcinės plaučių ligos; įgimti širdies pertvaros defektai, hipoksija kalnuose. Eritropoezės suintensyvėjimas, dehidratacija. ¯ Anemija, hiperhidratacija.
6	HGB – hemoglobinas	110 – 170 g/l	Deguonies trūkumas audiniuose: obstrukcinės plaučių ligos; širdies pertvaros defektai, hipoksija kalnuose. Eritropoezės suintensyvėjimas, dehidratacija, stresas, nudegimai, žarnų nepraeinamumas, smarkus vėmimas. ¯ Anemijos (Fe deficitinė, hipoplazinė, hemolizinė ir kt.), hiperhidratacija.
7	HCT – hematokritas	0,350 – 0,550 l/l	Deguonies trūkumas audiniuose: obstrukcinės plaučių ligos; širdies pertvaros defektai, hipoksija kalnuose. Eritropoezės suintensyvėjimas, dehidratacija, stresas. ¯ Anemijos, hiperhidratacija.
8	MCV – vidutinis eritrocitų tūris	80,0 – 100,0 f/l	Anemija, hipotirozė, malabsorbcija, helmintai žarnyne, divertikuliozė. ¯ Fe deficitinė anemija, sutrikęs Fe įsisavinimas, lėtiniai kraujavimai.
9	MCH – vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite	26,0 – 34,0 pg	Makrocitinės ir megaloblastinės anemijos, hipotirozė, malabsorbcija, helmintai žarnyne, divertikuliozė. ¯ Fe deficitinė anemija, sutrikęs Fe įsisavinimas, lėtiniai kraujavimai.
10	MCHC – vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite	310 – 355 g/l	Intensyvi hemolizė, hiperchromija. ¯ Hipochrominė anemija.
11	RDW – eritrocitų pasiskirstymo plotis	10,0 – 16,0 %	Fe deficitinė anemija, folio r. stokos anemija, imuninė hemolizė, leukocitozė.
12	PLT – trombocitai	150 – 400 *10^9/l	Uždegiminės ligos (artritas, opinis kolitas, tuberkuliozė, osteomielitas), anemijos (hemoraginė, hemolizinė, Fe stokos), piktybinės ligos. ¯ Autoimuninės ligos, anemijos (aplazinė, hemolizinė ir kt.), splenomegalija, virusinės ir bakterinės infekcijos, kepenų ligos, uremija, skydliaukės sutrikimai.
13	MPV – vidutinis trombocitų tūris	7,0 – 11,0 f/l	Geros prognozės ženklas. ¯ Nyksta kaulų čiulpų regeneracinės savybės.

Kraujo biocheminis tyrimas

Tai dažnas laboratorinis tyrimas, skirtas išmatuoti cheminių medžiagų kiekį, esantį kraujo plazmoje. Vienas chemines medžiagas organizmas gauna iš aplinkos, kitas pasigamina pats. Tiriami cheminiai komponentai, tai mikro- ir makroelemetai, fermentai, šalutiniai metabolizmo produktai, kurie dalyvauja daugelyje organizmo procesų ir jų kiekių svyravimai rodo apie prasidedančius ar esamus sutrikimus, susirgimus. Šie tyrimai mums leidžia nustatyti atskirų vidaus organų pažeidimus, padeda diagnozuojant ligas, nustatant medžiagų apykaitos sutrikimus. Kartais tyrimas atliekamas norint patikslinti diagnozę (sergantiems gyvūnams) arba siekiant stebėti jų būklę (kai tyrimas atliekamas periodiškai).

Rodikliai:

Nr.	Kraujo rodiklis	Kraujo rodiklio aprašymas	Norma	Diagnostikos kriterijai
1	GPT (ALT)	Fermentas, kurio daugiausia sukaupta kepenyse, mažiau inkstuose, raumenyse.	Šuo: fiziologija iki 74-89 U/l patalogija nuo 104-125 U/l Katė: fiziologija iki 83 U/l patalogija nuo 111 U/l	Padidėjęs GPT aktyvumas yra labai specifinis kepenų ligoms. Jis padeda anksti diagnozuoti hepatitą. Fermento aktyvumas nežymiai padidėja esant kaulų, raumenų traumos, pooperaciniu laikotarpiu, esant miokardo infarktui, kepenų cirozei, kepenų augliams, pankreatitui.
2	GOT (AST)	Fermentas, kurio daugiausia yra miokarde, smegenyse, kepenyse, virškinamajame trakte, riebaliniame audinyje, raumenyse bei inkstuose.	Šuo: fiziologija iki 41,8 U/l patalogija nuo 52,8 U/l Katė: fiziologija iki 78 U/l patalogija nuo 104 U/l	Šio fermento aktyvumas padidėja vėliau ir tik esant stipriam pažeidimui. Padidėjęs GOT aktyvumas rodo sunkų kepenų pažeidimą ir jei jis išlieka ilgai – rodo lėtinę ligos eigą. Taip pat gali padidėti dėl sunkaus fizinio krūvio, miokardo infarkto, miozito, nudegimų, karščio smūgio.
3	Kasos amilazė	Specifinis kasos liaukos fermentas.	Šuo: fiziologija iki 1800 U/l patalogija nuo 3500 U/l Katė: fiziologija iki 970 U/l patalogija nuo 1800 U/l	Kasos α-amilazės aktyvumo nustatymas tinka ūmaus pankreatito ir lėtinio pankreatito ūmių priepuolių diagnostikai bei stebėsenai. Fermento sumažėjimas byloja apie kasos vėžį.
4	UREA	Šlapalas (nebaltyminis azotinių medžiagų junginys), sintetinamas kepenyse, pašalinamas per inkstus.	Šuo: fiziologija iki 8,99 mmol/l patalogija nuo 12,32 mmol/l Katė: fiziologija iki 13,65 mmol/l patalogija nuo 16,82 mmol/l	Šlapalo koncentracija padidėja esant nedideliam inkstų veiklos sutrikimui. Suteikia informacijos apie medžiagų apykaitos būklę. Dažniausiai kartu daromas ir CREA.
5	CREA	Kreatininas – metabolizmo raumenyse produktas. Pašalinamas per inkstus.	Šuo: fiziologija iki 159 µmol/l patalogija nuo 159 µmol/l Katė: fiziologija iki 159 µmol/l patalogija nuo 159 µmol/l	Kreatinino koncentracija kraujyje padidėja sutrikus inkstų veiklai. Patartina tirti kartu ir UREA. Kreatinino kiekis didėja tik tada, kai išsenka funkciniai inkstų rezervai, sutrinka didžiosios dalies nefronų veikla.
6	K⁺	Kalis – svarbiausias ląstelių katijonas. Ypač daug kalio yra raumenyse. Užtikrina nervų ir raumenų ląstelių normalų atsaką į išorinį dirgiklį, nervinių impulsų perdavimą. Daugiausiai pasišalina per inkstus.	Šuo: hyper > 5,1 mmol/l hypo < 3,5 mmol/l Katė: hyper > 4,8 mmol/l hypo < 3,0 mmol/l	Bet kokie kalio homeostazės sutrikimai santykinai blogai kompensuojami, jų pasekoje gali greitai atsirasti pavojingos gyvybei būklės, ypač – širdies funkcijos sutrikimai, nervų ir raumenų pažeidimai.
7	GLU	Gliukozė – svarbiausias organizmo angliavandenis (pagrindinis energijos šaltinis).	Šuo: hyper > 7,6 mmol/l hypo < 3,38 mmol/l Katė: hyper > 10,1 mmol/l hypo < 2,89 mmol/l	Hiperglikemija – cukrinis diabetas, Kušingo sindromas, nutukimas. Laikiną hiperglikemiją gali padidinti fizinis krūvis, šokas, kasos uždegimas, kepenų ligos, padidėjusi skydliaukės funkcija, miokardo infarktas. Hipoglikemija – kasos, antinkščių, skrandžio navikai, badavimas, kepenų intoksikacija.
8	Šarminė fosfotazė (ALP)	Ekskrecinis fermentas, gaminamas kepenyse, jo taip pat yra kauluose, žarnyne, gimdoje, plaučiuose	Šuo: fiziologija iki 160 U/l patalogija nuo 160 U/l Katė: fiziologija iki 100 U/l patalogija nuo 100 U/l	Dažniausios padidėjusio bendro ALP aktyvumo serume priežastys yra kepenų ir tulžies latakų ligos. Taip pat ALP koncentracija didėja esant kaulų patologijoms, žarnyno bakterinėms infekcijoms, opinio žarnų uždegimo.
9	Bilirubinas	Bilirubinas – eritrocitų irimo produktas.	Šuo: fiziologija iki 8,55 µmol/l patalogija nuo 8,55 µmol/l Katė: fiziologija iki 8,55 µmol/l patalogija nuo 8,55 µmol/l	Bilirubino tyrimas naudojamas diagnozuojant kepenų ligas, nustatant hemolizinę anemiją ir vertinant geltos sunkumo laipsnį.
10	GGT	Fermentas aktyvus beveik visuose organuose, ypač inkstuose.	Šuo: fiziologija iki 18 U/l patalogija nuo 23 U/l	Padidėja tik esant kepenų, tulžies latakų ir kasos patologijai.
11	CK (KK-kreatinkinazė)	Kreatinkinazė – kelių fermentų bendras pavadinimas. Kiekviename organe randamas skirtingas kreatinkinazės santykis.	Šuo: fiziologija iki 237 U/l patalogija nuo 237 U/l Katė: fiziologija iki 244 U/l patalogija nuo 244 U/l	Padidėja esant įvairios kilmės raumenų pažeidimams, miokardo infarktui, skydliaukės funkcijos sumažėjimui.

Laboratoriniai tyrimai (kraujo, šlapimo, kaprologiniai)